Pagynės dvaras

Grumlinai: aplankiau šį dvarą 2019-04-13. Iš dvaro telikę tik tragiškai apleistas tvartas, pora ūkinių pastatų ir mauzoliejaus griuvėsiai.


IMGP1195 - IMGP1199
Pagynės dvaro tvartas iš V pusės

Daugiau nuotraukų yra Flickr galerijoje
Tvarto likučiai neįspūdingi, pirmasis ūkinis pastatas (mūrinis) nelabai įdomus, antrasis ūkinis pastatas (medinis) gražus. Norint rasti buvusį mauzoliejų, važiuojant iš Babtų Kėdainių kryptimi, pervažiavus tiltelį per Gynią, reikia sukti į pirmą keliuką tarp medžių kairėje ir pavažiuoti ~100 m. Kairėje matosi nedidelė kalvelė, apžėlusi krūmais, o jos viršuje 2 beržai.
Informacijos apie dvarą labai mažai, radau tik vieną šaltinį.


M. ir A. Rupeikos:
Pagynė – kaimas, nutolęs nuo Babtų 4 km į šiaurės rytus. Dvaras 1744 m. paminėtas pirmą kartą. XIX a. jis priklausė Svolkieniams. o XX a. pr.–1940 m. – Zdislovui Jurevičiui ir turėjo 253,74 ha žemės. Dvaro šeimos koplyčioje buvo palaidotas Anufras Svolkienis (1769–1831) ir jo duktė Klara (1810–1827). Kauno apskrities išparceliuotų dvarų sąraše nurodyta, kad savininkui palikta 153,69 ha nenusavinama žemės norma. Žemės reformos valdybos nutarimu 1929 07 03 jam palikta 80 ha žemės dvaro centre ir dar 70 ha kaip normos papildymas. Buvo surašyta 12 trobesių: rūmai – mediniai, dengti malksnomis, 26 × 10 m dydžio, arklidė ir vazaunė – medinė, šiaudų stogu, 28 × 10 m dydžio, tvartas – „U“ raidės plano formos, molinis, dengtas malksnomis, visi trys korpusai – 28 m ilgio, 6 m pločio, du kluonai – mediniai, dengti šiaudais, 28 × 6 m ir 46 × 18 m dydžio, šopa – medinė, dengta šiaudais, 10 × 8 m dydžio, špykerė – medinė, dengta čerpėmis,20 × 7 m dydžio, du kumetynai – mediniai, malksnų stogais, 17 × 8 m ir 16 × 10 m dydžio, gyvenamasis namas – medinis, šiaudų stogu, 12 × 6 m dydžio, ledainė – medinė, dengta šiaudais, 4 × 4 m dydžio ir kalvė – medinė, lentų stogu, 3 × 3 m dydžio. Blogos būklės buvo arklidė su vazaune, šopa, vienas kumetynas ir gyvenamasis namas, o geros – tvartas, antrasis kumetynas, špykerė, ledainė ir kalvė; kiti trobesiai – vidutinės būklės.
1940 m. dvare minimas medinis gyvenamasis namas su rūsiais, vandentiekiu ir centriniu šildymu. Jo dalis netinkuota, yra penki kambariai ir trys kambariai viršuje. Namas buvo pasiūlytas kaip tinkamas pritaikyti Žemesniajai žemės ūkio mokyklai, o ūkio trobesiai – prastos būklės.
1987 m. dvaro sodyboje minėta arklidė – stačiakampio plano, su medinėmis sienomis tarp mūro stulpų.
Dabar dvaro sodybos teritorijoje stovi du namai, du ūkiniai trobesiai, yra
parkas su medžių alėja. Teigiama, kad iš dvaro sodybos pastatų liko tik apgriuvęs tvartas. Antrasis ūkinis trobesys, sprendžiant iš architektūros, greičiausiai statytas tarp 1937–1940 m., o priestatas – sovietmečiu. Rūmai buvo barokiniai, vienaukščiai, dengti aukštu dviejų pakopų stogu; vidurinę dalį akcentavo dviaukštis rizalitas, vainikuotas aukštu frontonu su lenktais šonais ir segmentine viršūne; stačiakampiai langai – su šešiomis padalomis. Išlikusioje Mečislovo Jaloveckio akvarelėje, darytoje prieš I pasaulinį karą, pavaizduoti nesudėtingos architektūros rūmai, su dviaukščiu rizalitu ir vieno aukšto sparnais. Dvaro teritorijoje, prie Parko gatvės stovi medinis namas, kuris atrodo senesnis už kitus namus. Išlikusi medžių alėja yra į šiaurės vakarus nuo rūmų.
Ūkiniai trobesiai išsidėstę pietrytinėje sodybos dalyje. Tvartas stovi Pagynės
50-mečio ir Gynios gatvių sankirtoje. Jis sudėtinio monumentalaus tūrio, pusiau
uždaro, „U“ raidės formos plano, dengtas aukštais dvišlaičiais šiferio stogais (didžioji tvarto dalis – be stogo). Trobesys mišrios stulpinės konstrukcijos, akmens mūro pamatais. Stogą laikė platūs raudonų plytų stulpai, o tarp jų buvo tinkuotos molio sienos; langai nedideli, stačiakampiai, horizontalūs. Tvartas labai nugyventas, vietomis likę tik molio ir medinių sienų fragmentai su baltų silikatinių plytų intarpais. Greičiausiai tvartas buvo uždaro plano, su vidaus kiemu.
Antrasis ūkinis trobesys pastatytas į pietryčius nuo tvarto (nėra tikslių duomenų, ar jis statytas prieš 1940 m.). Jis monumentalaus tūrio, labai ištęsto plano,sumūrytas iš raudonų plytų, netinkuotas; aukšti trikampiai skydai mediniai – apkalti horizontaliai. Trobesys buvo ištęsto stačiakampio plano, o trumpas priestatas (sudarantis T raidės plano formą) atsirado vėliau.
Pagynės dvaro koplyčia-mauzoliejus (kapnamis) stovėjo kaimo pietiniame pakraštyje, į pietvakarius nuo dvaro, už Gynios ir Labūnavos gatvių sankirtos, dešiniajame Gyniõs krante. Ji buvo apskrito plano, su akmens mūro cokoliu, raudonų plytų sienomis, tinkuota. Apatinėje dalyje, iki cokolio, buvo įrengtos plačios nišos, užbaigtos pusapskritėmis sąramomis; nišose numatyta įmūryti paminklinius akmenis su įrašais apie palaidotus asmenis. Tai buvo romantizmo laikotarpio statinys su „arkadų“ stiliui būdingomis arkinėmis nišomis. Liko tik jos griuvėsiai.


Aprašymai:
M. ir A. Rupeikos
KRS biblioteka


Google žemėlapis
Dvaro apylinkės 2015 m.
Pagyne
Dvarinėtojams verta užvažiuoti tik “dėl aplankytų dvarų skaičiaus“.

Įrašas paskelbtas temoje Kauno aps. ir pažymėtas .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

2 komentarai

  1. Stepas sakė:

    Pravažiavau pro tą mauzoliejų kokius 1500 kartų. Kokius 1450 kartų žiūrėdavau į tuos apskritus griuvėsius ir galvodavau, kas ten per monas. Ačiū, sužinojau.

    • grumlinas sakė:

      Ale prašom. Vienas bendradarbis, kilęs iš Pagynės, prisimena, kad dar prieš ~35 metus arkada buvo išlikusi, vaikai eidavo ten žaisti.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s