Kaimelio dvaras

Grumlinai: aplankėme šį dvarą net kelis kartus: 2017-07-27, 2018-12-15, 2019-04-20 ir 2019-08-15. Gyvybė tik prie bažnyčios, dvare gyvybės nebėra.


01 IMGP1541
Kaimelio dvaro rūmai iš Š pusės

Daugiau nuotraukų yra Flickr galerijoje
Dvaras tebestovi, bet labai apleistas. Išlikę rūmai, rūsys, rūkykla, ūkinis pastatas. Kažkada į kompleksą įėjo ir Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia, prie kurios priklauso varpinė, klebonija, ūkinis pastatas ir špitolė.


Benjamino:
Jau XVII amžiuje dvaras priklausė Jeronimui Krišpinui Kiršenšteinui, pasižymėjusiam mūšiuose ties Mogiliovu ir Žemaitijoje. Jis 1685 m. jo teritorijoje pastatė mūrinę nedidelę bažnyčią ir koplyčią. Beje, iš dokumento, kuriame minima bažnyčios statyba galima pagalvoti, kad tuomet stovėjo kažkoks pastatas ir „mūrinis rūmas”, t.y. dvaras.
Netoli esančius Kaimelio ir Kidulių dvarus dažniai valdydavo tas pats dvarininkas, kuris reziduodavo tai vienuose, tai kituose rūmuose. Per švedmetį čia slapstėsi Žemaičių vyskupas Jeronimas Kiršenšteinas. 1737 – 1739 m. Kaimelio dvare gyveno Žemaičių vyskupas Juozapas Mikalojus Karpis. 1827 m. kaime ir dvare stovėjo 26 namai, kuriuose gyveno 232 gyventojai.
Matyt, po 1831 metų sukilimo dvaras buvo perimtas į valstybės iždą. Tikrai žinoma, kad valstybės iždui dvaras priklausė 1854 m. XIX a. viduryje (bet ne anksčiau 1854 m.) ūkį atgavo Karpių giminės atstovas Benediktas Tiškevičius, kurio motina buvo Joana Karpytė (1777 – 1816). 1866 metais šis Raudondvario, Nemėžio ir kitų dvarų savininkas mirė. XIX a. II pusėje valdant su Šilgalių dvarininkais besigiminiavusiam Juzefui Pavlovskiui rūmai buvo perstatyti arba naujai pastatyti. A. Polujanskis teigia, kad pastarasis turtuolis dvarą iš Tiškevičių nupirko už 25 000 rublių.
Dar tuo metu tarp griuvėsių mėtėsi senasis Kiršenšteinų herbas su raidėmis H. H. K. P. Z. L. (Hieronim hrabia Krispin pisarz ziemi litewskiej – grafas Jeronimas Krišpinas, Lietuvos žemių raštininkas). Viena panaši koklis su Kiršenšteinų herbu atsidūrė Lenkijos nacionaliniame muziejuje Varšuvoje.
1877 m. stovėjo vieneri rūmai, kuriuose ir aplinkiniuose kumetynuose gyveno 43 samdiniai (24 vyrai ir 19 moterų). 1882 metais Kaimelyje gyveno 365 gyventojai; stovėjo 27 namai. 1901 m. stovėjo 6 mediniai ir 1 mūrinis pastatas, kuriuose gyveno 42 vyrai ir 28 moterys (iš jų – 3 užsieniečiai). Dvarui priklausė 480 margų žemės, o apdirbdavo – 311. „Suvalkų gubernijos atmintinėje knygelėje” nurodyta, kad 1901 m. dvare buvo 5 „kiemai”, kuriuose gyveno 46 žmonės. 1903 m. dvaras turėjo 714 margų žemės; jame laikė 40 arklių, 76 stambius ir 48 smulkius gyvulius. Tuomet savininku įrašytas paveldėtojas Liudvikas Vaseka.
Netrukus dvarą valdė nuo Krosnos kilęs Adomas Spurga, Petro sūnus, kuris 1909 m. surašyme įvardintas savininku, tai visai dvarvietei palaipsniui prigijo „Spurgynės” vardas. Šis dvaro valdytojas Sankt Peterburgo universitete baigė teisės studijas (mokėsi drauge su būsimu prezidentų A. Smetona) ir, grįžęs į Lietuvą, dirbo teisėju Jurbarke.1914 m. jo iniciatyva dvarvietėje buvo pastatytas kluonas; stogą teko dengti net kelis kartus, nes nunešdavo vėtros. Kerdžiumi dirbo vokietis Holchauzas, taip pat nukentėjęs per vieną iš vėtrų.
Per Pirmąjį pasaulinį karą dvaro pastatai išliko sveiki. 1923 m. dvaro teritorijoje gyveno 83 gyventojai ir stovėjo 6 pastatai (visi jie ir išliko): rūmai, du ūkiniai pastatai, špitolė, rūsys, rūkykla. Pačiuose rūmuose per gyventojų surašymą gyveno 6 žmonės. Tarpukariu dvarvietės gyventojų skaičius dar labiau išaugo.
Dvaro valdytojas (bet ne savininkas) Adomas Spurga, dirbęs Šakių apskrities matininku, apie 1930 metus žuvo: arkliai lėkdami dvaro keleliu panemunėn išmetė jį iš vežimaičio. Žmona, tuo metu jau sunkiai sirgusi vėžiu, laidotuvių procesiją stebėjo tik pro dvaro langus. Netrukus ir ji baigė gyvenimo kelionę; ši dvarininkų šeima buvo palaidota senosiose Kidulių kapinaitėse.
Taip dvaras liko jų trims vaikams: sūnui ir dviem dukroms. Vaikams nesisekė administruoti dvaro: įsiskolino ne tik bankams, bet ir samdiniams. Mėgino jiems padėti Adomo Spurgos brolis, vidutiniškai pasiturintis vietos ūkininkas Petras. Pastarojo sūnus Valentinas Spurga (1982 – 1988) sovietmečiu tapo švietimo ministru. 1940 metais užėjus sovietams dvaro savininkas, Adomo sūnus, su jau ištekėjusia seserimi pasitraukė į JAV. Kita jų sesuo slapstėsi Kaune. Taip „Spurgynė” ir teliko tik simboliniu vietovardžiu.
Dabar pagrindiniai rūmai yra vienaukščiai simetriniai su paaukštinta centrine dalimi, besibaigiančia trikampiu frontonu. Neabejotina, kad L raidės formos rūmai (t.y. su priestatu vakarinėje dalyje) iškilo XIX a. II pusėje. Fasadą paįvairina toskaniško orderio keturių kolonų portikas su balkonu. Po juo – penkių pakopų laiptai, prisiglaudę prie akmenų ir plytų pamatų. Mūrinius sienų tarpsnius sujungia rąstų intarpai. Gera kalvyste išsiskiria balkono tvorelė. Ją tarpukariu nukalė name šalia dvaro gyvenęs auksinių rankų meistras Pranas Pilypaitis. Beje, jo gamybos tvorelė puošia ir šeimos kapą naujose Kidulių kapinėse. Antrojo aukšto patalpos bei mažais langais mansarda taip pat pritaikytos gyventi. Išliko vertingos medinės dviejų dalių durys. Ūkiniai pastatai didesne romantika „nekvepia”. Kalbama, kad į šiaurės rytus nuo rūmų pastato, buvusio kito statinio pamatuose, buvo paslėptas lobis.


Aprašymai:
KVR
Wikipedija.pl
miestai.net
Benjaminas


Google žemėlapis
Dvaro apylinkės 2015m.
Kaimelis
Verta užvažiuoti ir apžiūrėti.

Įrašas paskelbtas temoje Marijampolės aps. ir pažymėtas .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

1 komentaras

  1. Atgalinis pranešimas: Dar vienas dvaras aprašytas « Grumlino palėpė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s