Rokiškio dvaras

Grumlinai: aplankėme šį dvarą du kartus: 2018-09-15 puikią vasaros dieną, važinėdami po šiaurės rytų Lietuvą, ir 2019-03-16 lietingą pavasario dieną su draugais-keliauninkais. Gražiai sutvarkytas dvaras, tikrai vertas aplankyti tiems, kam patinka grožė. Dvare veikia muziejus, bet nesilankėme dėl laiko stokos, nors turime planų atvažiuoti būtent dėl ekskursijos su gidu.


01 20180915_124636
Rokiškio dvaro rūmai iš V pusės

Abiejų vizitų nuotraukos sudėtos į bendrą archyvą. Daugiau nuotraukų yra Flickr galerijoje
Dvare pagal KVR duomenis išlikę rūmai, dvi oficinos, virtuvė, ledainė, du kumetynai, du rūsiai, oranžerijos likučiai, ūkvedžio namas, alaus darykla, svirnas, vartai, sarginė.


KVR:
Ankstyviausias Rokiškio dvaro paminėjimas rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotas 1499 m. ir susietas su LDK kunigaikščio Aleksandro, valdžiusio 1492-1506 m., privilegija, kuria jis savo rūmų maršalui Grigaliui Astikui dovanojo girią bei nurodė įkurti miestą su pilimi. 1516 m. Žygimanto Senojo privilegijoje Rokiškis pirmą kartą pavadintas miesteliu („opido“). 16 a. pr. Rokiškis tapo kunigaikščių Krošinskių nuosavybe, tuo metu įkurta dvaro sodyba prie Laukupės u. 1715 m. Juozapas Krošinskis užrašė Rokiškį J.Tyzenhauzui. Iki 1767-1769 m. valda buvo ištisai įkeičiama, o 1715 m. galutinai atiteko Tyzenhauzams. XVIII a. pab. Rokiškis tapo Ignoto Tyzenhauzo (1762-1843) – Lietuvos pėsčiosios gvardijos vado nuosavybe, įvykdyti radikalūs miestelio ir dvaro sodybos pertvarkymai – dar 1792 m. pradėtas mūryti klasicistinis dvaro sodybos ansamblis. Ignoto sūnus Konstantinas Tyzenhauzas (1786-1853), Rokiškį valdęs 1822-1853 m., pasižymėjo kaip gamtininkas – mokslininkas, išleidęs kelis tomus savo veikalų taip pat nupiešęs kelis šimtus paveikslų. Savo mokslinei veiklai tęsti jis dvaro parke įrengė gamtos tyrimų laboratoriją, pradėjo kurti zoologijos sodą. Įvairių šalių augalai, introdukuoti Rokiškyje dar iki XIX a. vid., paplito po įvairius Lietuvos dvarus. Ignoto Tyzenhauzo duktė Sofija Tyzenhauzaitė de Šuazel-Gufjė (1790-1878) pasižymėjo kaip rašytoja, kurios didžioji kūrybos dalis – istoriniai romanai. 1853-1880 m. Rokiškis priklausė Konstantino Tyzenhauzo sūnui Reinoldijui Tyzenhauzui (1830 -1880), žinomam kaip Rokiškio Šv. Mato Evangelisto bažnyčios fundatoriui. Po jo mirties dvaro savininke tapo sesuo – dailininkė, filantropė Marija Pšezdeckienė – Tyzenhauzaitė (1827-1890). Vėlesni savininkai – Pšezdeckienės – Tyzenhauzaitės sūnus Konstantas Pšezdeckis (1846-1897), kuris valdė 1890-1897 m. bei jo sūnus Jonas Aleksandras Pšezdeckis (1877-1944), žinomas kaip dvaro rūmų rekonstrukcijos XX a. pr. iniciatorius. Rokiškio dvaras išparceliuotas 1924-1925 m. J.A. Pšezdeckiui palikta 80 ha su dvaro sodyba. 1940 m. dvaras nacionalizuotas, Kraštotyros muziejus iš pastato Vilniaus g. 6 perkeltas į dvaro rūmus, kuriuose jis įsikūrė 1952 m. ir veikia iki šiol.


Aprašymai:
KVR
Muziejaus tinklapis
Wikipedija
miestai.net
nakačia


Google žemėlapis
Dvaro apylinkės 2015m.
00 Rokiskis
Tikrai verta užvažiuoti ir apžiūrėti.

Įrašas paskelbtas temoje Panevėžio aps. ir pažymėtas .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

1 komentaras

  1. Atgalinis pranešimas: Aplankytas Rokiškio dvaras – Grumlino palėpė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s