Plungės dvaras

Aplankė Aurimas ir Simona 2017 10

Plungės dvaro rūmai

Plungės Mykolo Oginskio dvaro pastatų kompleksas – vienas geriausiai išlikusių Lietuvoje. Plungės dvarvietės priklausomybė nuolat kito, tačiau būtina paminėti, jog Zubovų giminė buvo pirmoji, kuri Plungės dvare ir miestelyje ėmėsi didesnių investicinių projektų. Jų valdymo laikotarpiu (XIX a. I p.) pradėti kasti tvenkiniai, naujai formuojami želdynai. Taip pat pastebimi ir nauji profesionaliosios architektūros mūriniai pastatai – Florencijos stiliaus vila, papuošta bokšto laikrodžiu, o netoli jos – oranžerija.

XIX a. II p. Plungės dvarą, kartu su miesteliu bei jam priklausančiais palivarkais iš Platono Zubovo, įsigijo kunigaikštis Mykolas Oginskis. Bendradarbiaujant su vokiečių kilmės architektu K. Lorenzu (prieš tai nugriovus buvusius rūmus) 1879 m. buvo pastatytas puošnus italų neorenesansinio stiliaus rūmų ansamblis, organiškai įsikomponavęs į mišraus stiliaus parką. Dvaras garsėjo savo kultūrine bei švietėjiška veikla: nuo 1873 m. veikė garsioji Oginskių muzikos mokykla, kurioje 1889-1892 m. mokėsi Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. Prie mokyklos, dvarininkų lėšomis, buvo įsteigtas orkestras.

Plungės dvaro rūmai ir apvalusis tvenkinys su skulptūra

Kairėje pusėje esančioje (vakarinėje) oficinoje Oginskių laikais buvo įrengti svečių kambariai. Taip pat ten gyveno ir auklės – vienuolės, dirbusios Oginskių išlaikomoje našlaičių prieglaudoje. 1883 m. čia buvo atidaryta dviklasė lietuviška mokykla, o 1903 m. – M. Oginskienės daraktorių mokykla. Prie šio pastato, pievutėje, anksčiau buvo apšildoma oranžerija ir Oginskių šeimos koplytėlė. Dešinėje pusėje (rytinėje) oficinoje buvo įsikūrusi dvaro administracija. Žinoma, kad šiame pastate taip pat buvo ir virtuvė.

Vakarinė oficina

Vokiškosios neogotikos stiliaus pastate veikė žirgynas. Jame buvo auginami įvairių veislių arkliai, ypač puoselėti ir mylėti Žemaitukai. Žirgais rūpinosi vyriausiasis arklininkas ir du jo padėjėjai. Čia buvo karietinė bei maniežas.

Žirgynas

Seniausias dvaro teritorijoje ir Plungės mieste esantis mūrinis pastatas yra laikrodinė – oranžerija. Mūrinėje pamatų dalyje išlikusi data byloja, kad pastatas pastatytas 1846 m. Šis, į pilaitę panašus, statinys yra miniatiūrinė Florencijoje esančių „Palazzo Vecchio“ rūmų kopija (architektas nežinomas). Parke stovėjusią, taip vadinamą Zubovų pilaitę, M. Oginskis naudojo kaip sodininko buveinę ir oranžeriją. Pirmame aukšte gyveno daržininkas, antrame – laikrodininkas, prižiūrėjęs bokšte įmontuotą unikalų laikrodį, kuris išsiskyrė savo inkaro mechanizmu. 2012 m. laikrodinė – oranžerija ir joje esantis laikrodis restauruoti, čia įsikūrė Plungės rajono savivaldybės viešoji biblioteka.

Laikrodinė – oranžerija

Parko teritorijoje galima išvysti dar išlikusius monumentalius, neorenesansinio stiliaus, parko vartus, kurių nišas puošia riterių skulptūros, o ant vartų viršaus – meškos, laikančios Oginskių herbo skydus. Vartų ansambliui priklauso ir buvęs parko sargo namelis, kuriame šiuo metu yra įsikūręs Plungės turizmo informacijos centras.

Dabar Plungės M. Oginskio rūmuose veikia Žemaičių dailės muziejus, kuriame galima iš arčiau susipažinti ne tik su dvaro, bet ir su Plungės miesto istorija. Žemaitijos Versaliu vadinami rūmai sulaukia vis daugiau lankytojų dėmesio. Sutvarkyta ir išpuoselėta aplinka priverčia stabtelėti, atsikvėpti ir ilgiau pasigrožėti išlikusiais dvaro rūmų ansamblio pastatais. Juk būtent jie – mūsų kultūros liudininkai – su savo istorija, su savo praeitimi.

Nuorodos:
Daugiau nuotraukų
Žemėlapis
Internetinė svetainė Žemaitija
Kultūros vertybių registras
Žemaičių dailės muziejaus svetainė
Plungės Mykolo Oginskio meno mokykla

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Telšių aps. ir pažymėtas .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Keisti )

Connecting to %s