Raguvėlės dvaro sodyba

Aplankė Aurimas ir Simona 2014 08

Raguvėlės dvaro sodybos kompleksas, esantis Anykščių rajone, apima apie 20 ha plotą. Dvaro komplekso teritorijoje išsidėstę įvairios paskirties pastatai. Dalis jų – apgriuvę ir sunykę, kiti – įtraukti į Kultūros paveldo vertybių registrą ir turi apsaugos statusą.

Raguvėlės dvaro pagrindinis (centrinis) fasadas

Žinoma, kad XVII a. dvaras priklausė Sokolovskių giminei, tačiau XVII a. pab. jį įsigijo M. Komaras – Zabožinskis. Komarų giminė tuo metu valdė Lietuvoje gerai žinomus dvarus: Palėvenės, Onuškio, Panemunės, Vašuokėnų, Raguvėlės. XIX a. pab. buvo pastatyti pagrindiniai dvaro rūmai, oficina, svirnas, smuklė bei ratinė. Dvaro teritorijoje, anksčiau nei dvaro rūmai ir kiti pastatai, buvo pastatyta Raguvėlės koplyčia ir bažnyčia.

Raguvėlės dvaro centrinis fasadas, iki 1939 metų. Lietuvos dvarų duomenų bazės archyvas.

Raguvėlės dvare nuo 1907 m. veikė mokykla (įkūrė Konstantinas Komaras). Pajamos į dvaro iždą plaukė ne tik iš tradicinės žemdirbystės ir gyvulininkystės, tačiau ir iš įrengtos spirito varyklos.

Spirito varyklos pastato fragmentai

Nacionalizavus dvaro rūmus, juose veikė Žemės ūkio mokykla, o iki 1971 m. Raguvėlės žemės ūkio technikumas. Žinoma, jog iki 1975 m. veikė vienmetė bitininkystės – sodininkystės mokykla. Dvaro pastatuose įkurtos švietimo įstaigos puikiai pritaikė patalpas savo reikmėms. Nuolatinė veikla ir darbas pristabdė pastatų nykimą, ko nebūtų galima pasakyti apie ūkinių pastatų likimą. Raguvėlės tarybinio ūkio darbuotojai naudodami dvaro teritorijoje buvusius, ūkiui skirtus, pastatus jų netausojo, todėl dauguma jų sugriuvo, suiro ar beveik išnyko.

Raguvėlės dvaro kluono liekanos.

Dabar dvaro komplekso pastatai priklauso teisėtai dvaro paveldėtojai, kuri rūpinasi pastarųjų išsaugojimu ir tvarkymu. Dalis pastatų (pietinė oficina, karčema) – apgyvendinti, jų viduje įrengti gyvenamieji butai. Restauravaus dvaro vidaus erdvę, įrengta ir sutvarkyta pagrindinė salė bei 17 kambarių. Dažniausiai pobūvių salė yra nuomojama vestuvėms. Dvaro viduje yra išlikusių puošnių krosnių bei židinių, taip pat parketo likučių.

Raguvėlės dvaro oficina.

Įdomus Raguvėlės dvaro komplekso teritorijoje esantis statinys – Raguvėlės dvaro mauzoliejinė koplyčia, kuri buvo pastatyta 1849 m. (architektas Laurynas Cezaris Anichinis). Koplyčia pasižymi neogotikos stiliui būdinga formų interpretacija. Detalių gausumas suteikia šiam pastatui neįprasto, tačiau neperkrauto dekoratyvumo. Smarkiai nukentėjusi sovietiniu laikotarpiu, koplyčia 1991 m. buvo restauruota. Rūsio patalpoje, kuri dengta cilindriniu skliautu, ilsisi Komarų giminės atstovų palaikai.

Koplyčia – mauzoliejus

Raguvėlės dvaro rūmai – brandžiojo klasicizmo epochos pavyzdys. Kompleksas įdomus savo istorija, pastatų išsidėstymu, jų įvairove. Gaila, kad bėgantys šimtmečiai ir neatsakinga žmonių veikla paskatino paveldo nykimą. Toli pievose stūksantys griuvėsiai turi savo žavesio: priverčia stabtelti ir įsivaizduoti, kaip viskas atrodė tada, kai mūsų dar nebuvo.

Nuorodos:
Daugiau nuotraukų
Žemėlapis
Raguvėlės dvaro oficiali svetainė
Kultūros vertybių registras
Lietuvos dvarų duomenų bazė
Straipsnis anyksta.lt portale
Architektūros ir urbanistikos tyrimų centras

 

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Utenos aps. ir pažymėtas .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

1 komentaras

  1. Atgalinis pranešimas: Dvarų papildymas « Grumlino palėpė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s