Kivylių dvaras

Aplankė Aurimas ir Simona 2016 04

Kivylių dvaras

Šį kartą įrašas apie valstietiškos kilmės Kivylių dvarą, esantį Skuodo rajone, Aleksandrijos seniūnijoje. Turimais duomenimis, dvaras statytas 1840 m. Įdomu tai, jog dvaro istorija glaudžiai siejasi su S. Daukanto giminės šaka. Žinoma, jog S. Daukanto vyriausioji sesuo Anastazija Daukantaitė 1829 m. ištekėjo už valstiečio Kazimiero Kaunackio ir išvyko gyventi į Kivylių kaimą. Nors S. Daukantas, besilankydamas pas seserį, ne kartą ragino vaikus leisti į mokslus, tačiau nuo žemės darbų jiems ištrūkti nepavyko. Sūnui Leonui Kaunackiui, iš tėvų paveldėjusiam ūkį, pastarojo valdas pavyko išplėsti iki 50 hektarų. Kartu su žmona Cecilija Kniuipavičiūte jis susilaukė 5 vaikų. Trys iš jų – Ferdinandas, Boleslovas ir Platonas baigė medicinos studijas Dorpato universitete. Jauniausias sūnus Valerijonas tapo kvalifikuotu miškų specialistu. Vienintelė dukra Bronislava ištekėjo už Šačių parapijos bajoro F. Dambrausko.

Kivylių dvaro pagrindinis fasadas.

Po studijų ir stažuočių į gimtinę grįžęs medicinos daktaras Ferdinandas Kaunackis iš tėvo Leono perėmė ūkį ir jį išplėtė net iki 260 hektarų. Į tuometinį (14 dvaro pastatų) ansamblį įėjo ir prieš Pirmąjį pasaulinį karą statyta 16 vietų ligoninė. Kivylių dvaras, išaugęs iš valstietiško ūkio, XX a. pradžioje buvo vienas stambiausių Kretingos apskrityje su pirmąja privačia ligonine. Turbūt neatsitiktinai pirmasis tarpukario dešimtmetis – laikomas dvaro klestėjimo laikotarpiu: pastarąjį aplankė ne tik ekskursantai, bet ir literatūros klasikas J. Tumas – Vaižgantas, visuomenės veikėjas Jonas Šliūpas, kaimyninės Latvijos ministras pirmininkas Karlis Ulmanis, vėliau tapęs šios šalies prezidentu. Su oficialiu vizitu lankydamas Lietuvą į Kivylius buvo užsukęs ir Antanas Smetona. Taigi, klestėjimo metais, dvaras buvo tapęs ne tik lankytinu objektu, bet ir aplinkinių kaimų valstiečių ūkininkavimo mokykla, kultūros centru.

Kivylių dvaro ansamblio pastatų išsidėstymas 1930 – 1940 m. Sudarė J. Vyšniauskas

Po daktaro mirties 1935 metais, dvaras nebeišbrido iš skolų. 1938 m. iš banko buvusį Kaunackių ūkį Kivyliuose nupirko suvalkiečiai agronomas Kazimieras ir mokytoja Petronelė Baltrukoniai, tačiau naujieji savininkai 1944 m. rudenį pasitraukė į Vakarus. Paskutinysis karas, pokaris ir kolūkių tvėrimo laikotarpis sunaikino trylika dvaro pastatų. Išliko tik vienas gyvenamasis namas. Jame glaudėsi kolūkiečiai, buvę Baltrukonių kumečiai. Pusė gyvenamojo namo buvo paversta tvartu, nes ūkinių pastatų, kaip minėta, nebeliko.

Kivylių dvaras pirmaisiais kolūkinės santvarkos dešimtmečiais. Fotografijos autorius nežinomas.

Po dvarą prižiūrėjusių gyventojų mirties, pastatas buvo paliktas likimo valiai. Kadangi dvaras buvo neprižiūrimas, apie šešerius metus jį ardė, daužė ir griovė kas netingėjo. Jokios apsaugos neturintis ir į Kultūros vertybių registrą neįtrauktas dvaras, buvo pasmerktas sunykimui. Be langų, su įlūžusiu mezoninu, sudarkytais eksterjero ir interjero elementais, pastatas panašėjo į „vaiduoklį“.

Kivylių dvaras 2010 m. J. Vyšniausko archyvas.

Mintis apie Kivylių dvaro bei S. Daukanto atminimo išsaugojimą, 2011 m. kilo Maskvoje gyvenantiems Vsevolodui ir Natalijai Cvetkovams, nes būtent čia Leonas ir Ferdinandas Kaunackiai 1864 – 1904 metais saugojo S. Daukanto pomirtinį palikimą – parašytų, bet neišleistų knygų rankraščius, laiškus, biblioteką. Remiantis amžininkų atsiminimais, čia taip pat buvo kuriamas žymiojo istoriko portretas, nes J. Zenkevičiaus tapyto dar nebuvo rasta. Dvaro „atgaivinimo“ darbus jau kitais metais pradėjo Skuode gyvenantys senjorai Juozas ir Liuda Vyšniauskai. Abu negailėdami laiko ir jėgų, savo turimomis lėšomis bei prieinamomis medžiagomis tvirtino, remontavo tuomet jau avarinės būklės buvusį gyvenamąjį namą, tvarkė ir puošė aplinką. 2013 m. liepos 6-ąją įvyko iškilmingas dvaro atidarymas bei jo pristatymas visuomenei. Dabar ši data jau tapusi tradicija, kadangi kiekvienų metų liepos 6 – ąją, Kivylių dvare vyksta Skuodo rajono literatų poezijos skaitymai, prie laužo giedama tautinė giesmė.

Kivylių dvaro aplinka

Šiandien užsukę į Kivylių dvarą galite sutikti jo savininkus Juozą ir Liudą Vyšniauskus. Jie mielai pasakoja apie dvarą, jo istoriją, buvusius šeimininkus. Kieme taip pat stovi 1993 m. sukurtas informacinis stogastulpis lankytojams (autorius J. Vyšniauskas), kuris trumpai pristato Kivylių dvaro istoriją. Norintiems pabendrauti su dvaro savininkais, pagrindiniame pastato fasade (už lango) nurodytas telefono numeris, kuriuo galima kreiptis. Jeigu šeimininkai tuo metu gali – atvyksta susitikti. Neabejotinai kuo didžiausios padėkos ir gerų žodžių nusipelnė šie, dvarą puoselėjantys, žmonės. Jų dėka galime džiaugtis sutvarkytu bei išsaugotu paveldu.

Nuorodos:
Daugiau nuotraukų
Žemėlapis
Kivylių dvaro atidarymo šventė
J. Vyšniauskas. Dvaras prie Aleksandrijos: Kaunackiai – garbinga Simono Daukanto giminės šaka. – Klaipėda: Druka, 2009.

Reklama
Įrašas paskelbtas temoje Klaipėdos aps. ir pažymėtas .Išsisaugokite pastovią nuorodą.

1 komentaras

  1. Atgalinis pranešimas: Kivylių dvaras « Grumlino palėpė

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s