Šį dvarą jau aprašė Aurimas su Simona, dabar Grumlinų eilė.
Grumlinai: aplankėme su kolegomis citrofanais 2015-10-03 po visito Viduklėje koldūnų pavalgyti šiaip neblogą dieną, bet jau pavakare.
Ariogalos (Čėkuvos) dvaro rūmai iš P pusės
Daugiau nuotraukų yra Flickr galerijoje
Iš dvaro išlikę rūmų, sandėlio ir ūkinio pastato (beveik) griuvėsiai – viskas tragiškai apleista, rūmų stogas įgriuvęs, tad vidus nyksta, sandėlis ir 9kinis pastatas irgi jau nelabai kokie. Lankantis reikia būti atsargiems, nes radau kelis neuždengtus šulinius.
Iš Wikipedijos:
Vytauto laikais Ariogala buvo Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio dvaru. Rašytiniuose šaltiniuose dvaras vadintas Čechavos, Čehuvos, Čehovo, Čėchavos ir Čekavos vardais.
XVII a. dvaro jau nebebuvo, taip vadintas tik Tautvilų-Blinstrubų valdomas palivarkas.
XVIII a. pabaigoje dvarą valdė Šemetos (lenk. Szemiot). Tačiau 1863 m. sukilime dalyvavo du Šemetų sūnūs, jie buvo suimti, o dvaras sekvestruotas.
Naująją dvaro savininke 1868 m. tapo Lidija Miler, po jos mirties 1902 metais dvarą kartu su Daugėliškių ir Gaiželės palivarkais paveldėjo A. Mileris, kuris neva gyvenęs Prancūzijoje, o vienas iš dvaro valdytojų buvęs Belazaras. Kai kurių šaltinių teigimu vėliau dvaras priklausęs Morkui.
1940-1951 m. dvare įkurta vidurinė mokykla, o 1963 m. rekonstravus įsteigta Ariogalos tuberkuliozinė ligoninė.
Atkūrus nepriklausomybę dalis dvaro sodybos grąžinta broliams Morkiams, tačiau šie ją pardavė UAB „Hillcrest“.
Aprašymas:
Lietuvos dvarų duomenų bazėje
Wikipedijoje
miestai.net
Kultūros vertybių registre
Dvaro apylinkės maps.lt 2012m.
Įvertinimas: verta atvažiuoti ir apžiūrėti.
Atgalinis pranešimas: Ariogalos (Čėkuvos) dvaras « Grumlino palėpė